Prieš metus…

… buvau įsitraukusi į 100 dienų laimės iššūkį.

Prisipažinsiu, tai tikrai buvo iššūkis. Pirmas 20 dienų nejutau jokio diskomforto, bet perkopusi 25 pradėjau jaustis įsprausta į rėmus. Vasara įsibėgėjo, veiklos daug, mažai laiko prie kompiuterio ir su kitomis technologijomis, o čia įsipareigojimas kasdien pasirodyti, kas mane džiugino… Buvo dienų be fotografijų, kai paprasčiausiai jaučiausi laiminga ir gyvenau tą laimę. Buvo dienų, kai norėjosi tą iššūkį mesti, nes atrodė, kad nieko toje dienoje gero… bet atradau vistiek tai šypseną, tai prisiminimą, tai dar kokią smulkmeną, kuri neleido man nurašyti visos dienos. Žodžiu nepasidaviau. Ir, kai jau esi nuėjęs 73 žingsnelius iš šimto, nebekyla minčių nutraukti pradėtą. Buvo diena, kai mano kompiuteris sugedo ir vyras už mane įkėlė nuotrauką. Buvo, kai vos vos įtilpau į dienos rėmus, nes vidurnaktis atėjo greičiau, nei tikėtasi.

foto_123

už nuotrauką ačiū Indrei ir Šarūnui iš foto-grafija.lt

Ar aš tapau laimingesnė? Turbūt ne. Bet tikrai tapau dar pastabesnė smulkmenoms. Ir apgalvodama visą tą projektą padariau keletą išvadų:

  • vasarą būti laimingai yra gana lengva. Nežinau kaip būtų buvę, jei tas iššūkis būtų mane pasiekęs spalio pabaigoje, kai tamsiausia ir ilgiausia naktis, kai šlapia, lyja ne dienom, o savaitėm, kai drėgmė smelkiasi iki kaulų smegenų ir niekaip negali sustabdyti varvančių nosių… Vasarą būti laiminga yra lengva, nes saulėtekiai, saulėlydžiai, nes šilti vakarai ir ežerai, nes smėlis, žolė, žiogai ir atostogos… Vasarą net didžiausi paniurėliai šypsosi (arba taip atrodo, nes jie raukosi priešais saulę).
  • Kai esi mylinti ir mylima, juoktis lengva. Taip pat lengva jausti dėkingumą už turimą gėrį. Lengva įveikti pilkas dienas ir juodas mintis.
  • Vaikai man iš tiesų yra didelio džiaugsmo nešėjai, net jei ir tenka penkis kartus per dieną pamesti kantrybę, tada penkis kartus susikaupti, aiškintis santykius, ieškoti pamesto akmenuko, kuris, po to paaiškėja, nėra jau toks svarbus, kaip atrodė prieš penkias minutes… Vaikai tikrai gyvenimo gėlės. Jie sukuria labai daug progų šypsotis, nusistebėti, pamatyti, pajausti, …

O dabar, po metų, žiūrėdama tas nuotraukas stebiuosi, kiek visko nutiko toje vasaroje. Kiek visko užfiksuota ir įsivardinta. Tai buvo ne tik laimės akimirkų stabdymas, fiksavimas, įamžinimas. Tai buvo labai sąmoningo džiaugsmo laikas. Laikas, kai dienos patirtis būdavo perleidžiama per atmintį ir dar kelis filtrus, kai su(si)dėliojami akcentai ir įsivardinami džiaugsmo ir dėkingumo verti momentai. Gal tai tą laimę ir sukuria? Patirti, perleisti per save, suvokti?

6773193-awesome-soap-bubbles-wallpaper

Šaltinis: 7-themes.com

Kaip ten bebūtų – linkiu pasinerti į šį iššūkį. Net jei jį darytumėt tik sau, nesirodydami viešai. Verta sau priminti, kad esi laimingas nepaisant nieko, nes juk laimė susideda iš tokių mažų krislelių, iš akimirkų, limpančių viena prie kitos lyg korio langeliai…

Advertisements

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out / Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out / Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out / Change )

Google+ photo

You are commenting using your Google+ account. Log Out / Change )

Connecting to %s