100 dienų laimės. 10 diena. tyla (gegužės 24 d.)

tik nelabai suprantu ar gavau šiandien ta tyla pasimėgauti, ar jos ilgiuosi taip labai, kad net ausyse spengia, ar man reikia jos išmokti… gal viskas viename. Ir truputis tylos, ir truputis ilgesio, ir dar mokymosi tylėti, kai reikia. ypatingai tada, kai norisi pykti ir rėkti. vis paskaitau Ilzės Butkutės tekstus, ji dažnai rašo apie minčių ir gaunamos informacijos, tariamų žodžių ekologiją. taip… 
mes tikrai dažnai šiukšliadėžėmis paverčiame savo artimuosius. dažnai sau leidžiame kalbėti bet ką, bet kaip, o po to stebimės, kodėl tie mūsų artimieji jau nebe tokie artimi. jei visada su visais elgtumės ir kalbėtume taip, kaip su mylimuoju pirmųjų pasimatymų įkarštyje, turbūt visas pasaulis būtų viena didelė meilės buveinė. vien jau todėl, kad tausotume kitą ir sau negailėtume meilės ir grožio, pozityvių minčių ir švytėjimo…
paveikslėlis iš čia
o tyla, pripildyta žalio paukščių čiulbėjimo, ramina širdį, nubraukia dienos dulkes ir gaivina išdrikusias mintis. man reikia visokių tylų, reikia nedaug. 45 g pats tas, kad galėčiau išlaikyti pusiausvyrą ir būti adekvati realybei, sau, aplinkiniams.
Advertisements

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out / Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out / Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out / Change )

Google+ photo

You are commenting using your Google+ account. Log Out / Change )

Connecting to %s