100 dienų laimės. diena 4. debesys ir laiškai

Tikrai, šiandien noriu skųstis, koks šaltumas už lango. Vėjas verčia iš kojų ir tai lyja, tai šiaip kažkas panašaus į rudenį… Bet gi įsipareigojau būti dėkinga. Tad šiandien be visų jau įprastų gėrybių, dar dėkoju už debesis. Jie nuostabūs! slenka lėtai, sunkūs, pritvinkę lietaus ir vasaros ilgesio. Slenka virš žalių medžių, žolės, virš namų, virš mūsų galvų, kuriose mintys (greičiausiai ne apie juos). O kiti tiesiog pralekia, skubėdami kitur, kad užlietų kruša, lietum ir vaivorykštėm. Viskam sava vieta ir savas laikas. Nieko naujo, kai pagalvoji. Ir už tą nenuspėjamą “viskam savas laikas” esu dėkinga.
Ir džiaugiuosi laiškais, nugulusiais šaldytuvo duris. Jie parašyti nematomom ir nesuprantamom raidėm. Ir tame jų vertė ir džiugesys.

Advertisements

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out / Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out / Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out / Change )

Google+ photo

You are commenting using your Google+ account. Log Out / Change )

Connecting to %s