apie M. K. Čiurlionį. paprastai

teko netikėta nuostabi proga vėl pavartyti ir paskaitinėti M. K. Čiurlionio laiškų, dienoraščių ištraukų, vėl peržvelgti jo tapybos darbus ir specialiai tai čiurlioniškai nuotaikai sustiprinti dar įsijungiau jo “Miške”… kaip žmogus gali taip nuostabiai matyti? ir kartu taip bauginančiai, liūdnai, ilgesingai? galvoje tiesiog netelpa. o pritaikyta kiekvienam, kuris nori bent kiek pažvelgti, bent kiek suprasti. kokia akim žiūrėsi, kokia ausim klausysi, taip ir matysi. jei esi prakutęs gerbėjas, kurio ausis pagauna sudėtingas natas ir lengvus mistikos persmelktus potėpius – rasi peno savo išlavintam skoniui lavinti toliau. jei atsivertei pirmąkart knygą, vistiek skaitai ir randi sau. matyt, genialumas tuo ir nuostabus, kad jis visus pakeri, visus kabina, visus kažkuo prakalbina. gal aš klystu, bet didieji meninkai visuomet yra dideli todėl, kad kalba kiekvienai širdžiai, su kiekvienu balsu randa, ką aptarti, kuo pasidalinti.
kokią realybę gyveno Čiurlionis? ar mes bent kiek priartėję prie tos ribos? o gal ji taip toli, kaip kitos galaktikos? nenutuokiu, neįsivaizduoju, negaliu aprėpti. kasdienybės šurmulys ir skurdo šešėliai neleido skleistis žmogaus talentui tiek, kiek buvo polėkio, tačiau tiek, kiek išsiskleidė – neįtikėtinai daug ir nenusakomai giliai – liko mums visiems tik aiktelėti.

Advertisements

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out / Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out / Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out / Change )

Google+ photo

You are commenting using your Google+ account. Log Out / Change )

Connecting to %s