katinas

sėdžiu ant sūpynių, sūpuojuos palengva, plaukuose žaidžia pavasaris… tylu taip. akimirką tik. bet tylu. atrodo, pasaulis nustojo sukęsis. prisimerkiu ir girdžiu murkimą. tai mano vidinis katinas saulėje šildosi. iš tolo atskrieja “mama!”, katinas tingiai pasirąžo, nusižiovauja. pasisuku į garsą – viskas savo vietose. gerai. sūpuojuosi ir markstausi. vidinė tyla tokia saldi. 
ilgesys to, kai bus lapai, kai bus žalia, kai saulės bus vis daugiau ir daugiau.

Advertisements

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out / Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out / Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out / Change )

Google+ photo

You are commenting using your Google+ account. Log Out / Change )

Connecting to %s