man patinka uosti

rytais kavą, mažyčiais pursliukais nusėdusią puodelio kraštus,
medų pienių žiedadulkėse (tik nepatinka jomis išsitepti nosį),
forminį sniegą (snaigė – raštas, snaigė – gėlė), nutūpusį ant šaliko,
knygas – naujas, dar niekieno neuostas, senas – uostas dešimtmečiais..,
šokoladą, terliojantį pirštus, paliekantį kartų saldumo prisiminimą ant liežuvio,
šilumą, kai ateini namo iš kiemo žiemos vakarą…
patinka šildytis rankas prie krosnies, liesti šilumą
patinka liesti smėlį,
grubias sienas, kokios dažniausiai būna rūsiuose,
neseniai sužvarbusiomis rankom teko paliesti matinį, švelnų, įšilusį nuo apačioje gyvenančios lemputės, stiklą. prie Onos bažnyčios… – žinai?
vandenį… glamonėjantį gaivia srove vasaros karštyje pavargusias rankas. šiltais persiliejimais žiemos speiguose pašiurpusius pirštus. jausti jį bėgant nugara, sliuogiant plaukais, kapsint…
patinka liesti plaukus: ilgus, trumpus, garbanotus ir lygius… tik susiviję mane gąsdina – bijau juose įklimpti.
blakstienas, ypač, kai jos vos vos pramerktos, virpa it drugelis tarp dviejų delnų,
lūpas kampučiuose.. (kaip toj dainoj)
ir kaklą… pirštų galiukais. tyliai. patinka, kai jį liečia.
dar – klubųkauliukai  matosi (patinka liesti), nesimato (vilioja), yra
ir visuomet – riešai. rankų kojų – ir delnų švelnumas, šiluma..
delne daug telpa. Likimas ten visuomet įrašo, ko mes dar neturim, bet turėsim, nematom, bet matysim, nežinom, bet žinosim…
http://dokity.com/ 



Advertisements

One thought on “man patinka uosti

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out / Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out / Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out / Change )

Google+ photo

You are commenting using your Google+ account. Log Out / Change )

Connecting to %s